Gruodžio mėnesio šventės

12-04 - šv. Barbora, avelių diena. 

   12-06 - šv. Mikalojus, arklių diena. 
12-13 - šv. Liucija, šviesos diena.

  Advento sekmadieniais bažnyčiose vyksta ankstyvosios šv. Mišios Švč. Mergelės Marijos garbei, kaimo žmonių vadinamos rarotais.

Gruodis
siekis, Kalėdų mėnuo

 

     

      Tai pats tamsiausias mėnuo metuose. Tad po Lietuvos krikšto saulėgrįžos laukimo metas buvo sutapatintas su adventu. Tikėta, kad advento metu negalima kirsti medžių nei malkoms, nei statybai. Priešingu atveju, dvasios vaitoja ir brazdinasi naktimis.
      Senų senovėje žmogus, vadovaudamasis mitine galvosena, manydavo, kad piktosios žiemos jėgos nužudo augaliją, įkalina saulę. Todėl reikia imtis dievų veiklos- apeigomis sukurti Visatą iš naujo.
      Per adventą nevalia linksmintis ir šokti. Taip pat tikėta, kad meitėlį galima skersti, kai yra mėnulio pilnatis arba priešpilnis.
     Įpusėjus gruodžiui galima pastebėti, kad tekėdama saulė jau beveik nustoja slinkti į pietryčius. Tai žiemos saulėgrįža; pagal astronominį kalendorių- gruodžio 22-oji. Tačiau tautų kalendoriuose saulėgrįža švenčiama kiek vėliau- gruodžio 25- tają dieną. Katalikų kraštuose- tai šv. Kalėdos, iškiliai pažymimos nuo IV amžiaus kaip kūdikėlio Jėzaus gimimo diena.
     Senoliai sakydavo, kad gruodžio orai lemia visus metus. Jeigu su sniegu, bus geras vasarojus, jei daug saulėtų dienų, užderės daržovės, jei šalta, vasara bus karšta su perkūnijomis, jei drėgna, gražiai žydės rugiai.

Teatro sambūris Velžio gimnazijoje

Penktadienį, lapkričio 20 d., Velžio gimnazijoje viešėjo Panevėžio J. Miltinio gimnazijos dramos būrelis, kurio nariai suvaidino mokinės parašytą pjesę ,,Gyvenimas". Mūsų mokyklos jaunieji aktoriai parodė spektaklį pagal V. Žilinskaitės pjesę ,,Visos pasaulio tetos". Po to vyko jaukus abiejų gimnazijų mokinių spektaklių aptarimas. 13 val. teatro pamoką vedė Panevėžio J. Miltinio dramos teatro jaunieji aktoriai, kurie atsakinėjo į žurnalistų būrelio narių pateiktus klausimus, vėliau visus įtraukė į teatrinius žaidimus. Mokiniai išsinešė žinojimą, kad teatras būtinas žmogaus gyvenime, nes ugdo asmenybę.

Žurnalistų būrelis 

T. Mačys, M. Vienažindytė, J. Kubiliūtė, T. Pulokaitė, G. Pulokaitė, V. Margytė, D. Grigaitytė, L. Livdans, E. Buikauskas

Būrelio vadovė - A. Marcinkevičienė

Vėlinės, atminimo liepsnelių vakaras

XI.2

  Vėlinių metas - virsmo taškas ir gamtoje, ir žmogaus dvasioje. Kosminiu šalčiu alsuoja vakarais prasiverianti dangaus bedugnė. Joje ryškėja balzgana juosta, besidriekianti per visą skliautą - tai Paukščių Takas. Mūsų senoliai jį vaizdavosi kaip vėlių kelią ar pasaulio medį. Medžio šaknys - požemių dievybių valdose, o jo šakose spindi dangaus šviesuliai. Ir senieji antkapiai paminklai - krikštai - primena medžio siluetą. Medžiu mirusiųjų vėlės iškeliaudavo į dausas.

***

   Visų Šventųjų dieną į bažnytinį kalendorių įvedė popiežius Bonifacas IV septintojo amžiaus pradžioje. Vėlinės krikščioniška švente tapo 1998 metais, kaip pirmą kartą buvo paaukotos šv. Mišios už visus mirusiuosius benediktinų vienuolyne Cluny, Prancūzijoje. Vienuoliai benediktinai ir į Lietuvą atnešė šią tradiciją. Tačiau čia būta vietinės rudeninių sambarių šventės, kurios esmė - padėka žemės dievybėms ir protėvių vėlėms už derlių. Nuo XIX a. antrosios pusės ėmė plisti paprotys ant kapo per Vėlines uždegti atminimo žvakeles, kad vėlės neklaidžiotų tamsoje.

***

   Kitados manyta, kad mirusiųjų vėlės globoja pasėlius, o rugio grūdas sujungia darbų kartas. Drauge su derliumi iš laukų sugrįžtančios ir vėlės: jos turi būti deramai priimamos, sušildomos, pavaišinamos ir visokeriopai pagerbiamos. Dzūkų kaimuose su jų vėlėmis šventė, vadinta Dziedais. Pusryčiai: riebios kopūstų ir batvinių sriubos, aviena, šaltanosiai ir saldzienė iš grikinių miltų. Prieš sėdant už stalo praverdavo duris, į tą pusę būdavo atsukamas ir ant stalo stovintis kryželis su Nukryžiuotuoju. Taip pakviečiamos vidun vėlelės: ir net vietos jos vietos palikta atsisėsti ant suolo. Stengtasi turėti devynis valgius. Juos valgydavo be peilio ir numesdami kiekvieno po tris kąsnelius pastalėn. Šeimininkas uždegdavo graudulinę žvakelę, perduodavo iš rankų į rankas aplink stalą. Visi kalbėdavo Visų Šventų litaniją. Apėjus žvakelei ratą, įstatydavo ją į indą su rugių grūdais. Visi šeimos nariai tarsi pasižadėdavo tęsti kartų darbą - auginti rugį duonelei.

Lapkritis

gruodinis, vėlių mėnuo

SPALIS

septintinis, lapkristis 

    Spalio mėnuo dar vadintas septintiniu, spaliniu, lapkrisčiu, visagaviu. Spalio pabaigoje, kai vidutinė paros temperatūra nukrinta žemiau nei 5°C šilumos, baigiasi augalų vegetacija.

***

    Mėnesio pirmoje pusėje ar apie vidurį paprastai sulaukiame keleto šiltų ir malonių dienelių, vadinamų „bobų vasara“.

„Bobų vasara“

  Iš kur toks savotiškas šių dienų pavadinimas? Kitados apie šį metą būdavo pagerbiamas ir rudens gėrybėmis apdovanojamos gimdyvių pribuvėjos - bobutės. Jų rūpestis buvo palengvinti gimdymą, priimti kūdikį, jį nuprausti, slaugyti gimdyvę pirmosiomis dienomis po gimdymo. Dėl užmokesčio už savo triūsą pribuvėja niekada nesiderėdavo. Dalį jo susirinkdavo „pardavusi“ krikštynų svečiams „bobutės košę“. Baigus rudens darbus, suvalius nuo laukų derlių, žmonės vėl prisimindavo gerąsias bobutes ir aplankydavo su dovanomis. Štai tokia „bobų vasaros“ pavadinimo kilmė.

Simajudo turgus

    Tradiciniame kalendoriuje spalio pabaiga - didžiųjų rudens prekymečių laikas. Kadangi spalio 28-oji yra bažnytinė apaštalų Simono ir Judo šventė; tai rudens turgus kaime vadintas tiesiog Simajudu.

***

    Spalio mėnesį pagal senovines tradicijas ūkininko šeima jau sužaliavusį žiemkentėlių lauką apeidavo ratu, vis patilindžiuodama šv. Pranciškaus dieną, spalio 4-ąją pašventintu varpeliu. Tai tam, kad rugelius negandos lenktų, kad ateinančiais metais vasarą kokių bėdų neištiktų, kad laimingai sulauktų šviežios duonelės.

Pasitinkant rugsėjį

Jau beržai ir kaštonai liepsnoja,
Neša vasarą gervės ant sparnų vis tolyn ir tolyn,
Paklausykite! Kažkas skambina, šaukia,-
Tai rugsėjo pirmoji,
Ji, visus pasikvietusi, veda
Stebuklingon vaikystės šalin.

Pagaliau vasara!

Norime visus pasveikinti su atėjusia vasara ir palinkėti Jums nepamirštamų atostogų! Šis metų laikas lai būna Jums visiems nuostabus, pilnas kelionių, įspūdžių ir nuotykių. Gerai pailsėkite, susitiksime kitais mokslo metais!

Pirmasis gegužės sekmadienis - Motinos diena

***

Pasikalbėjimas su mama

Atsimenu Tavąsias pasakas, Mamyte,
Tą Tavo širdį mylinčią ir gerą,
Kadais aš Tau žadėjau gražią pilį pastatyti
Ir šventėms dovanoti karalaitės dvarą.

Aš pievose dažnai laksčiau kaip vėjas,
Manęs nuvargusi ateidavai parnešti.
Sode aš žalią drebulę pasėjau
Ir lieptą pertiesiau į kitą griovio kraštą.

Ir Tu matei, kad aš taip greitai augau,
Mąstei: „Sūnelis greit bus vyras.“
Dabar savęs, savų minčių nebesugaudau,
Vaikystę menant ašaros pabyra.

Kai saulė nusileidžia, žvaigždės ima degti,
Dar daug norėčiau Tau aš pasakyti.
Kodėl keliaujam taip tolyn į naktį?
Kodėl graudu dabar, ilgu, Mamyte? 

Vytautas Mačernis

Akimirkos iš spaudos konferencijos, skirtos gimnazijos 10-mečiui

Velykų sveikinimas

 Velykų stalas jau nudengtas ir pavasario atostogos kaip margučiai rieda į pabaigą.

Mokytojams palinkėsime drausmingų mokinių, o mokiniams - gerų pažymių.

Pranešame, kad iki ilgai lauktos vasaros liko... tik 55 dienos.

„Lietkabelis“ aplankė buvusią vyriausiojo komandos trenerio mokyklą

Pamoka, skirta Pasaulinės poezijos dienai

Žurnalistai kartu su 11-os kl. mokiniais kviečia pirmadienį į mokytojos A. Marcinkevičienės kabinetą per ketvirtą pamoką paminėti šią dieną. Pamokos tema ,,Meilė ir šokoladas". Visi ateinantys privalo atsinešti eilėraštį apie meilę ir saldų šokoladą.

Kviečiame, mylime, laukiame!

 

  

 Justinas Marcinkevičius 

Gimė: 1930 m. kovo 10 d. Važatkiemyje, 

Mirė: Prienų valsčius – 2011 m. vasario 16 d. Vilniuje 

Lietuvos poetas, dramaturgas, vertėjas, partinis bei visuomenės veikėjas.

 „Kraštas, kurį iš savo protėvių paveldėjom, yra mūsų. Vadinam jį Lietuva ir norim, kad šis žodis iš pasaulio kalbos, iš jo žemėlapių neišnyktų. Rašom ir tariam jį kartu su kitais nemažiau vertais, garbintais tautų ir valstybių vardais, norim, kad su pagarba mus ištartų.”
J. Marcinkevičius

Kovas

Šis mėnuo buvo taip pavadintas todėl, kad jo pradžioje iš pietvakarinių Baltijos ir Šiaurės jūrų pakrančių parskrenda kovai (kovarniai).

Yra ir kita mėnesio pavadinimo kilmės versija. Senovėje lietuvių kariai patraukdavo į žygius. Žinia, prieš tai atnašavę karo dievui Kovui, arba Karoriui.

Kovo 4 d., per Kazimierines - Kovarnių diena. Kovo 10-ąją gimtinėn parskrenda 40 paukščių rūsių. Manyta, jei tą naktį pašąla, tai šalti orai arba stiprios šalnos išsilaikys dar 40 parų. Kovo 19-oji, per Juozapines - Pempės diena. Kovo 25-oji vėl labai svarbi diena - Blovieščius, Gandrinė.

Vasario 24-oji - Vieversio diena

Vieversiukas pirmasis iš migruojančių paukščių pargrįžta į tėviškę. 

Senoliai sakydavo: jei vieversiukas pavėluoja parskristi į savo šventę, pavasaris bus ankstyvas. O jei parskrenda anksčiau - pavasaris užsitęs.

***

Vieversio dieną nevalia plaukų šukuoti, antraip vištos vasara rūtų darželius iškapstys.
Šiukštu ir miltus rėčiu sijoti - pasėlius vasara užpuls amarai.
Merginos norėdamos veido skaistumą išsaugoti turi Vieversio diena triskart gerai išsiprausti.

Šv. Agotos duonos diena 
Vasario 5-oji 

Tądien bažnyčioje šventinama juoda ruginė duonelė.
Jos sudžiūvęs kriaukšlelis visus metus laikomas virš krikštasuolės, prie šventųjų paveikslų. 
Šv. Agotos duona, manoma, sauganti namus nuo gaisro, o galvijus - nuo raganų kerų.

Tešlos užraugimas ir duonos kepimas senovėje buvo laikomas šventu darbu, jis imituoja pasaulio sutvėrimą. 
 

 

Kepalaitis - pasaulio modelis, kryžiaus ženklu padalytas į keturias pasaulio šalis.

 Artėjant Šv. Valentino dienai

Visus mylėti pasiruošusius kviečiame pasidalinti savo tėvų ir senelių meilės istorijomis. Įdomių rašinių laukia mokytoja A. Marcinkevičienė (2-32 kab. iki vasario 10 d.) Jausmingiausią istoriją išvysite žurnalistų tinklaraštyje. 

 

Paskutinę savaitę slaptus sveikinimus patikėti kviečiame Šv. Valentino paštui.

Sausio 13-oji - Laisvės gynėjų diena

Šią dieną gimnazijoje paminėjome tylos akimirka. Degant žvakėms ir skambant Eurikos Masytės dainai Laisvė, mokiniai rinkosi į kabinetus paminėti 24-ąsias Laisvės gynėjų dienos metines. 

Mes lenkiamės žuvusiems, visiems gyviesiems Sąjūdžio laikų herojams.

Kitą rytą išauš jau eilinė sausio 14-oji, arba balto sniego nuklota, arba tiesiog purvina, pilka diena...

O Sausio 13-oji lieka švari, tauri mūsų atmintyje.

Sausio 13-osios paminėjimo akimirkos:
http://www.magisto.com/video/PUEHZkQVADZtAUJgCzE?c=e&l=mmr1&o=w&trydeeplink

Skubus pranešimas

Bloga žinia: Atostotogos baigėsi.

Gera žinia: Iki pusmečio pabaigos liko net 10 dienų!

Patarimas: Mokiniai, pakrutinkite smegenines!

Laukiamą rezultatą apibūdina lietuvių liaudies patarlė:

,,Mokslo šaknys karčios, o vaisiai saldūs"

Gerų rezultatų Jums linki

Žurnalistai